VYTAUTAS STRAIŽYS — PILNA BIOGRAFIJA

Svetainei, sezono leidiniui, paraiškai.

Prie fortepijono Vytautas Straižys atsisėdo septynerių, o devynerių laimėjo pirmąjį
tarptautinį konkursą Jūrmaloje; jo finale pirmą kartą grojo su orkestru. Nuo vienuolikos
metų koncertavo su Lietuvos kameriniu orkestru — vaikystėje su juo surengta apie dvidešimt
koncertų, o 2001-ųjų sausį pasirodymą su orkestru, diriguojamu Sauliaus Sondeckio,
transliavo LRT televizija.

Džiazas šeimoje buvo anksčiau už jį. Vytauto Straižio senelis Jonas Cijūnėlis —
multiinstrumentalistas ir aranžuotojas, vienas iškiliausių Lietuvos radijo ir televizijos
lengvosios muzikos orkestro vadovų. Jis vadovavo ir ansambliui „Nemuno žiburiai“, kurio
muzikantus išmokė groti svingo maniera; jo vardas siejamas su džiazo kultūros pradžia
Lietuvoje.

Dvylika metų Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje praėjo klasikiniame repertuare, o
džiazą jis atrado devynerių — pirmiausia per Billo Evanso, Chicko Corea ir Mileso Daviso
įrašus. Baigęs mokyklą pasirinko antrąjį kelią ir džiazo fortepijono bei improvizacijos
studijas tęsė Nyderlanduose: Hagos Karališkojoje konservatorijoje ir Codarts akademijoje
Roterdame. 2007 metais pelnė regiono džiazo pianistų konkurso „Jazz improvizacija“ didįjį
prizą; tai reikšmingiausias iš kelių jo tarptautinių konkursų laimėjimų.

Beveik pusę gyvenimo praleido užsienyje. Penkerius metus grojo kruiziniuose laivuose; reisai
vedė per Viduržemio, Baltijos ir Norvegijos jūras bei Atlantą, su išlipimais Niujorke ir
Kuboje. Nyderlanduose koncertavo ir dėstė fortepijoną. Į Vilnių grįžo su susiformavusiu
repertuaru, kuriame klasikinė tradicija ir džiazo improvizacija nėra dvi atskiros dalys.

2019 metais prie fortepijono prisidėjo balsas: nuo tada Vytautas Straižys koncertuose ir
groja, ir dainuoja. Atskira repertuaro dalis — American Songbook, per šešis šimtus dainų iš
Nat King Cole’o, Franko Sinatros, Johnny Hartmano ir kitų. Jis valdo ir tradicinę džiazo
fortepijono kalbą, ir Sinatros bei Tony Bennetto dainavimo manierą — tai reta pora vienam
atlikėjui.

Aranžuotės gimsta scenoje. Vytautas Straižys jų neužrašo iš anksto — pop, soulo ir roko
dainos perkuriamos koncerto metu, kartu su tą vakarą grojančiais kolegomis, nepaisant
stilistinių ribų. Improvizacijose jis eina nuo Skriabino ir Rachmaninovo faktūros iki
Debussy ir atonalumo, tad ta pati daina dukart neskamba vienodai.

Viena pagrindinių jo specializacijų — Billo Evanso muzika. Pilną solinę Evanso programą jis
ne kartą pristatė festivaliuose, tarp jų Kristupo festivalyje Bernardinų sode Vilniuje;
atskirai tą pačią muziką groja kvartetu su Deimantu Baliu, Aliakseju Kryštalu ir Jonu
Filmanavičiumi. Per pastarąjį dešimtmetį grojo daugybėje projektų su Lietuvos džiazo
veteranais — Leonardu Pilkausku, Karoliu Šarkumi, Mindaugu Vadokliu, Roku Jauniumi, Augustu
Baronu. Duetuose su juo dainavo Viktorija Gečytė, Kotryna Juodzevičiūtė, Eivilė Miceikaitė,
Eglė Petrošiūtė, Godo Yorke ir Marija Arutiunova, o su Gabrieliumi Vageliu surengti du
išparduoti koncertai Šv. Kotrynos bažnyčioje.

Tarp autorinių programų — „Legendinės kino filmų melodijos“, reguliariai išparduodančios Šv.
Kotrynos bažnyčią Vilniuje, ir „007: dainos iš Jameso Bondo filmų“ su soprane Marija
Arutiunova, kurioje Bondo dainų harmonija perrašyta plačiai, vėlyvojo romantizmo faktūra.
2013 metais jo harmonizuota „Vai nekukuok“ įrašyta Rugilės Daujotaitės rinkinyje „Trys
lietuvių liaudies dainos“. 2026-ųjų vasarą kartu su Godo Yorke jis pasirodė festivalyje
„VilkiJAZZ“.

2023 metų vasarą „Tower“ kvartale Vilniuje Vytautas Straižys pradėjo rengti koncertus savo
namuose — per dvejus metus jų surengta daugiau nei aštuoniasdešimt. 2025 metų lapkritį iš to
išaugo muzikos klubas Downtown Piano Lab. Per pirmuosius šešis veiklos mėnesius klube
surengti 43 profesionalūs koncertai, sutraukę beveik tris tūkstančius klausytojų. Kaip meno
vadovas jis kuruoja visą programą, aranžuoja dainuojamąjį repertuarą ir prižiūri jaunųjų
atlikėjų debiutus.

Nuo 2007-ųjų Vytautas Straižys dėsto fortepijoną; šiandien jo mokiniai jungiasi iš
Australijos, Jungtinės Karalystės, Danijos, Švedijos, Šveicarijos ir Jungtinių Valstijų. Nuo
2016-ųjų yra ne kartą viešėjęs LRT Klasikos, LRT radijo ir LRT televizijos laidose, o 2024
metais jam skirta visa LRT televizijos laida „Nepaprasti žmonės“. Ne kartą apdovanotas
Lietuvos Respublikos Prezidento ir Ministro Pirmininko padėkomis už šalies garsinimą ir
aktyvią meninę veiklą.
